žioginėti

žioginė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. FrnW, NdŽ žr. 1 žiogauti: Ka višta nežioginėtų, badu padvėstų Šts. 2. Ls, NdŽ, Skr iter. žioginti: Ans žioginė́[ja] po pievas veizdėdamas, t. y. vaikščio[ja] J. Išblėškę ir sudžiūvę it numirėliai žioginėjo kalnais pagal M.Valanč.